Nesuklystume „Tesla“ pavadinę geriausiai žinomu šiame tūkstantmetyje debiutavusiu automobilių gamintoju. Įmonės įkūrėjo Elono Musko charizma, įmonės novatoriškumas bei naujas požiūris į automobilius ir jų pardavimą suvienijo ekologiškų ir greitų transporto priemonių mylėtojus. 


Pasaulį „Tesla“ sužavėjo keliais dalykais. Pirma, tai – elektromobiliai, kas savaime reiškia ekologiją. Juolab kad pirmasis „Tesla Roadster“ pasirodė 2008-aisiais, kuomet elektra varomos transporto priemonės iš esmės egzistavo tik pririštos kelių metrų ilgio laidais prie specialiai joms įrengto tinklo. Nors „Roadster“ nebuvo itin sėkmingas modelis ir „Tesla“ jų pagamino vos per 2 tūkstančius, tai buvo pirmas serijinės gamybos elektromobilis, galėjęs įveikti daugiau nei 200 mylių (320 km) viena įkrova.


Kita priežastis – išvaizda. „Tesla“ automobiliai yra gražūs, palyginus su kai kuriais dizaino konkursų autsaideriais kaip „Mitsubishi i-MiEV“ ar pirmosios kartos „Nissan LEAF“. Juolab kad „Tesla Model S“ aerodinaminės savybės dėl išvaizdos nenukenčia, o būtent aerodinamika kiti gamintojai bando pateisinti nekokią savo modelių išvaizdą.


Trečia priežastimi galima įvardyti praktiškumą. Kai „Nissan LEAF“ gyrėsi 150 km įveikiamu atstumu, „Tesla Model S“ savininkai kvatojo už pilvų susiėmę, nes jų dvi tonas sveriantis sedanas galėjo įveikti 400 km. Fizika čia elementari – „Tesla“ tiesiog montuoja didesnės talpos baterijas, kurios leidžia nuvažiuoti daugiau kilometrų, yra ilgiau kraunamos, daugiau sveria ir daug kainuoja. 


Tačiau svarbiausia priežastis – greitis. Nėra „Tesla“ elektromobilio, kuris 100 km/val. greitį pasiektų lėčiau nei per 6 sekundes. O „Tesla Model S P100D“ iki 100 km/val. bėgėjasi greičiau nei bet kuris kitas sedanas pasaulyje – per mažiau nei 3 sekundes. Kaip gali nemėgti sedano, kuris drago tiesiojoje duoda į kaulus BMW M5, „Audi RS7“ ir kitiems greituoliams? Juolab kad įvairūs „Ferrari“, „Lamborghini“ ir „Porsche“ modeliai taip pat lieka užnugaryje.


Elektromobilio išvystomas greitis ir įsibėgėjimo rodikliai priklauso ne tik nuo variklio, bet ir nuo baterijos – kiek elektros ji sugeba perduoti vienu metu. Elektromobilio baterija ne tik kaupia energiją, bet ir ją atiduoda varikliui. Kokį kiekį energijos baterija per trumpą laiko tarpą gali atiduoti varikliui, taip greitai tas automobilis ir įsibėgėja.


Ir čia „Tesla“ laimi prieš kitus gamintojus: jų kurtos baterijos atiduoda daugiau galios negu tos, kurias turi „Chevrolet“ ar „Nissan“. 


Kaip palyginti nedidelis amerikiečių gamintojas sugebėjo tą padaryti ir kokia to technologija? „Tesla“ jos iki galo neatskleidžia, tačiau abstrakčiai ją apibūdinti galima. Elektromobilio baterijoje yra tūkstančiai mažyčių baterijų – celių, – kurios sujungtos viena su kita. „Tesla“ naudoja daugiau ir mažesnių celių nei kiti gamintojai, tad į vientisą bateriją jų gali sumontuoti daugiau. Pavyzdžiui, jeigu „Chevrolet“ ar „Renault“ 60 kWh baterija turėtų 2000 celių, tai „Tesla“ 60 kWh baterija turės 6000 celių, bet mažesnių. Konkretūs skaičiai yra išgalvoti, tačiau celių kiekio principas – būtent toks.


Daug celių gamintojai kuria dėl gaisro pavojaus: ataušinti tūkstančius mažų stačiakampių baterijų yra lengviau nei vieną didelę. Todėl „Tesla“, naudodama itin mažas ir lengviau aušinamas celes, kurių dydis primena AA bateriją, turi mažesnį gaisro pavojų ir gali leisti iš jų išspausti daugiau.


Elektrinio variklio veikimo principas iš esmės nesikeičia – „Tesla“ naudoja prieš daugiau nei 100 metų Nicolo Tesla atrastą jo veikimo principą, o kiti gamintojai taip pat nėra toli nubėgę. Tačiau baterija yra ta vieta, kur „Tesla“ turi pranašumą prieš konkurentus, o jos technologijos nuo 1900-ųjų pažengė šviesmečiais. Tikėtina, kad pastačius „Gigafactory“, baterijų kainos sumažės ir „Tesla“ konkurencinis pranašumas šioje srityje dar padidės.