Ką pirkti – automobilio „metus“ ar „ridą“?

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų perka naudotus automobilius ir dažnas jų sulaukia begalės patarimų iš aplinkinių, kai tik susiruošia atnaujinti savo transporto parką. „Nereikia pirkti tos senienos“, „Nesvarbu tie metai, maža rida geriau“, „Koks skirtumas ta rida, vis tiek sukta“ – tokius posakius išgirsti galima labai dažnai. Juk yra trys dalykai, kuriuos išmano kiekvienas lietuvis: krepšinis, politika ir automobiliai.

Tad ką rinktis? Įvedus į automobilių skelbimų portalo paiešką konkretų modelį, pvz. 1997-2005 m. gamintus „Audi A6“, pamatysime įvairiausius kilometražo variantus: nuo 100 iki 600 tūkstančių. Tačiau nėra taip, kad 100 tūkstančių kilometrų įveikęs automobilis automatiškai yra labai geras, o pusę milijono – nevertas dėmesio.

Analogiškai ir žvelgiant į amžių. 1997 metais galima rasti dviejų skirtingų kartų „Audi A6“ automobilius, gamintus ant C4 ir C5 kėbulų. Tai visiškai skirtingi modeliai, nors abiejų pagaminimo metai – tie patys, rida dažniausiai irgi panaši. 2002-aisiais A6 buvo atnaujinta, „facelift‘inta“ – tais metais galima rasti ir versijų iki atnaujinimo, ir jau po. Jų skirtumai dažniausiai palankesni atnaujintam modeliui, nes gamintojas ištaiso daugelį nedidelių naujo modelio kūrimo klaidų.

Automobilio amžius gali sufleruoti ridą (labai mažai šansų, kad 10 metų sulaukęs dyzelinis automobilis bus nuvažiavęs mažiau nei 200 tūkst. km ir ne ką daugiau šansų, kad 3 metų amžiaus benzininis automobilis bus įveikęs daugiau nei 100 tūkst. km), tačiau jokiu būdu negali būti esminis kriterijus ridai nustatyti. Žmonės naujus automobilius perka įvairiems tikslams ir vieni jų per metus nuvažiuoja po 40 tūkst. km, kiti - perpus mažiau.

Analogiškai ir su būkle. Rida gali sufleruoti apie automobilio būklę – natūralu, kad 300 tūkst. km nuvažiavęs automobilis greičiausiai bus labiau susidėvėjęs nei tas, kuris įveikė 200 tūkst., tačiau tai ne konstanta. Taip pat ir su amžiumi: 5 metų senumo automobilis nebūtinai bus geresnis už tą, kuriam 8 metai. Ir pavyzdžių kiekvienas iš savo asmeninio patyrimo galėtų rasti ne vieną. 

Koks reziumė? Nepirkite automobilio pagal ridą arba pagal amžių, visada žiūrėkite į jo būklę. Rida gali būti pakoreguota, serviso knygutės – padirbtos, tad geriausia perkamą naudotą automobilį detaliai apžiūrėti jo autorizuotame servise. Tuomet dar ir jo istorija pagal VIN kodą bus patikrinta.

Kitas patarimas – pasidomėkite, kuriais metais buvo pagamintas jūsų nusižiūrėtas automobilis. Ar tai – pirmieji to modelio gamybos metai (tai gali reikšti prastesnę kokybę), ar tai – jau atnaujintas modelis (po „facelift‘o“, kas paprastai reiškia aukštesnę kokybę).

Taip pat verta žinoti, kur anksčiau automobilis buvo eksploatuotas. Pavyzdžiui, Olandijoje kai kurių automobilių varikliai būna specialiai prislopinti, kad tilptų į šalyje galiojančias griežtas ekologijos normas. Iš šios valstybės galima įsigyti automobilį su silpnesniu varikliu, kuriam nesunku atstatyti standartinę galią.

Ypatingai svarbi yra automobilio istorija, tačiau pagal ją galima kažką sužinoti nebent apynaujai transporto priemonei, turėjusiai 1-2 savininkus. Tuomet serviso istorija dar galima pasitikėti, tačiau 15 metų senumo automobilio, turėjusio kokius 5 savininkus, istoriją atsekti praktiškai neįmanoma. Juk labai svarbu ne tik kaip automobilis buvo eksploatuotas, bet ir kaip prižiūrėtas: ar laiku keista alyva, ar tinkamai restauruotos pakabos detalės, kada tvarkytos tokios brangios dalys kaip turbokompresorius ir t.t.