Vyriausybė patvirtino Nacionalinį taršos mažinimo planą. Aplinkos ministras užsiminė apie numatytą iki tūkstančio eurų siekiančią finansinę paskatą tiems, kurie atsisakys savo senų taršių automobilių. Tokiu būdu tikimasi paskatinti žmones persėsti į naujesnius automobilius, atnaujinti šalies transporto priemonių parką ir sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Tačiau ekspertai įžvelgia ir iki šiol neaptartų problemų, sakoma pranešime žiniasklaidai.

Kaip teigia Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) direktorė Rita Zdanevičienė, toks valdžios planas gali duoti rimtesnį impulsą elektrifikacijai, tačiau tuo pačiu, elektromobilių išpopuliarėjimas su savimi gali atnešti ir naujų problemų.

Balandžio viduryje Vyriausybė pritarė ketinimams atsisakyti taršių transporto priemonių. Nors parengtas planas tėra preliminarus, viena yra aišku, kad gyventojams ketinama skirti iki tūkstančio eurų siekiančią paskatą mažiau taršiam automobiliui įsigyti ar šiuos pinigus panaudoti viešajam transportui. Iš viso valdžia yra numačiusi gyventojams paskirstyti 30 mln. eurų.

Aplinkos ministerija taip pat preliminariai numačiusi, kad paskata būtų skiriama tuo atveju, jei įsigyjama naujesnė transporto priemonė būtų bent „Euro 5“ klasės, o dar geriau – varoma elektra ir pasižymėtų nuline emisija.

Statistika rodo, kad šiuo metu dyzeliniai varikliai užima per 68 proc. bendro Lietuvos automobilių parko. Tuo metu elektromobiliai ir hibridinės transporto priemonės bendrai sudaro tik apie 2 proc. Pasak R. Zdanevičienės, įvertinus aplinkybes ir įprastų bei elektrinių automobilių kainų skirtumus, kol kas sunku tikėtis, kad lietuviai pradės masiškai pirkti alternatyviais degalais varomas transporto priemones. Juolab, kad ir pačiame taršos mažinimo plane trūksta aiškumo.

„Importuotojai situaciją vertina atsargiai, nes Vyriausybės skatinimo suma nėra didelė ir nėra aiški pati finansavimo schema. Lietuvoje populiaresni naudoti automobiliai, apskritai naujus automobilius perka aukštesnes pajamas turintys gyventojai. O ir vertinant panašių charakteristikų naujo benzininio ar dyzelinio automobilio ir elektromobilio kainas, skirtumas nemažas ir siekia apie 40 proc. Juo labiau, kad ir infrastruktūra, reikalinga aptarnauti tokį transportą, nėra iki galo Lietuvoje išvystyta“, – pasakoja AGIA direktorė.

Situacija turėtų keistis

Visgi R. Zdanevičienė pripažįsta, kad nors šiandien elektromobiliai dėl savo kainos ir šalyje neišvystytos įkrovimo stotelių infrastruktūros lietuviams yra mažiau patrauklūs, tačiau laiko klausimas, kada tai pasikeis. Tą turėtų nulemti ir Europos Sąjungos (ES) priimtos direktyvos automobilių gamintojams.

„Automobilių importuotojai mato tendenciją, kad dėl ES reikalavimo iki 2021-ųjų sumažinti CO2 emisijas naujai gaminamiems automobiliams dyzeliniai bei benzininiai automobiliai neišvengiamai brangs, o kainų skirtumas tarp elektra ir įprastais degalais varomų automobilių mažės. Lietuvoje bėgant laikui įkrovimo stotelių tinklas taip pat plečiasi, tad situacija gerėja. Tai tik laiko klausimas, kada elektromobilių paklausa Lietuvoje išaugs“, – įsitikinusi asociacijos vadovė.

Tą liudija ir naujai įregistruojamų transporto priemonių statistika. Remiantis „Regitros“ duomenimis, balandžio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota 1033 elektromobiliai. Palyginimui, 2018-ųjų kovo 1 d. šio tipo transporto priemonių buvo 688. Taigi per kiek daugiau nei metus elektromobilių skaičius Lietuvoje išaugo 50 proc.

„Nors ir lėtai, bet judame gera linkme. Jei valdžia sukonkretins parengtą taršos mažinimo planą, labai realu, kad elektromobilių įregistravimo kreivė šoks aukštyn. Tiesa, nors tai ir padės kažkiek sumažinti oro taršą, bet atneš naujų iššūkių, kurioms jau dabar reikia ruoštis“, – perspėja R. Zdanevičienė.

Kas perdirbs baterijas?

Nors elektromobilių Lietuvoje kol kas nėra daug, tačiau jau dabar keliamas klausimas dėl šio tipo transporto priemonėse naudojamų baterijų perdirbimo. Šiuo atveju AGIA vadovė primena, kad elektromobilių importui taikomos tas pačios aplinkosauginės pareigos kaip ir kitų rūšių transporto priemonėms.

„Turime įsivertinti, kad Lietuvos gatvėmis riedės ne tik nauji elektromobiliai. Nors tai ir mažiau tarši transporto priemonė, tačiau nusidėvėjusiai ir nebetinkamai eksploatuoti tokiai transporto priemonei utilizavimas pagal visus reikalavimus taip pat būtinas. Privaloma perdirbti ne tik baterijas, bet ir padangas, plastikus ir kitas detales. Elektromobilių atveju taip pat galioja ES nustatytas „teršėjas moka“ principas“, – detalizuoja asociacijos direktorė.

Pasak R. Zdanevičienės, Lietuvoje kol kas elektromobilių baterijos yra surenkamos ir išgabenamos perdirbimui į užsienį. Vis tik Nacionalinio taršos mažinimo plano ir elektromobilių populiarėjimo kontekste Lietuvai būtina jau dabar ruoštis šių atliekų tvarkymui ir galbūt derėtų galvoti apie ličio jonų baterijų utilizavimo rinkos sukūrimą.

„Tiek įprastais degalais, tiek elektra varomų transporto priemonių importuotojai privalo žinoti, kad juos įstatymas įpareigoja vykdyti bei finansuoti naudojimui netinkamų transporto priemonių sutvarkymą. Importuotojai turi sukurti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemą ir sudaryti sąlygas asmenims atiduoti tvarkyti eisme nebegalinčius dalyvauti automobilius. Tai galioja ir elektromobiliams bei visiems jų komponentams, kuriuos būtina saugiai utilizuoti pagal nustatytą tvarką“, – akcentuoja R. Zdanevičienė.

Šaltinis: Technologijos.lt