Dešimt metų yra daug ne tik žmogaus gyvenime, tačiau ir automobilių pramonėje. Tačiau ar per tiek laiko įvyko radikalių pasikeitimų žvelgiant į naują automobilį prieš dešimtmetį ir tai, ką vairuotojai renkasi bei gali įsigyti dabar?


Atsirado naujos formos

 

Prieš dešimt metų naujų automobilių populiarumo reitinguose karaliavo kompaktinės klasės hečbekai ir vidutinės klasės sedanai bei universalai. Šiandien tokių automobilių parduodama vis mažiau, o populiariausių viršūnėje nauji lyderiai.


„Kuo toliau – tuo daugiau parduodama visureigių arba krosoverių, tai yra padidinto pravažumo automobilių. Tai – globali tendencija.


Vairuotojai įprato ieškoti kuo geresnio kompromiso ir bene geriausią „visko po truputį“ kombinaciją siūlo visureigio kėbulo tipą turintys automobiliai – jie praktiški ir patogūs“, – pastebi skelbimų portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis. 


Taigi, jei prieš dešimtmetį pirkėjai dažniausiai rinkdavosi tokius automobilius kaip „Volkswagen Golf“ ar „Toyota Avensis“, dabar pirkėjai vis dažniau renkasi, pavyzdžiui, „Volkswagen Tiguan“ ar „Toyota RAV4“.


Tai iš esmės keičia naujo automobilio profilį – vietoje kompaktiško ir žemo vairuotojai renkasi didesnius, aukštesnę prošvaisą turinčius automobilius.


Daugybę naujų automobilių išbandęs ir toliau tai darantis apžvalgininkas Jurgis Paplaitis pritaria, kad išvaizdos atžvilgiu naujas automobilis prieš dešimt metų ir dabar skiriasi pastebimai.


„Akivaizdu, kad tradicinių sedanų ir kompaktinės klasės hečbekų labai sumažėjo, o didesnio pravažumo modelių – daugėja.


Pavyzdžiui, 2014-aisiais automobilių rinkos tyrimus atliekanti „JATO Dynamics“ paskelbė duomenis, kad 24 proc. naujų automobilių rinkos užima didesnio pravažumo automobiliai. 


O štai paskutiniai duomenys rodo, kad tokio tipo automobilių rinkos dalis padidėjo iki 34 proc. ir auga toliau. Manau, kad didesnio pravažumo automobiliai netrukus pasieks 50 proc. rinkos dalį“, – LRT.lt sako J. Palaitis.


Saugumo revoliucija

 

Vis labiau griežtėjantys saugumo reikalavimai taip pat daro didelę įtaką naujų automobilių veido formavimui. Ir šiuo atveju kalbama ne apie formą, bet apie technologijas, kurios prieš dešimt metų atrodė kaip mokslinė fantastika.


„Tarp juostų pusiau autonomiškai važiuojantys automobiliai šiomis dienomis nieko nenustebins, nors anksčiau tokios technologijos atrodė lyg „iš kosmoso“.


Galinio vaizdo kameros, automatinio stabdymo sistema bei kitos panašios technologijos – tik pradžia to, kas bus vadinama išmanesniais automobiliais“, – tikina M. Buzelis. 

 

Autonominių saugumo sistemų atsiradimą, ryškiausiu dešimtmečio proveržiu laiko ir J. Paplaitis. Jis atkreipia dėmesį, kad vienas didžiausių pasiekimų, jog tokias sudėtingas ir pažangias technologijas galima rasti net ir pigiuose automobiliuose. 


„Dabar net ir mažas automobilis gali prieš kliūtį stabdyti pats, palaikyti pastovų greitį ir atstumą iki kitos automobilio, pasuka ir važiuoja reikiama eismo juosta – visa tai galima rasti daugelyje pigių modelių“, – pastebi J. Paplaitis. 


Jis teigia, jog įspūdį daro ne tik saugumo, bet ir komforto technologijos. Lietimui jautrūs ekranai, galimybės prie automobilio sistemos prijungti išmaniuosius įrenginius ar net naudotis internetu – didelis technologinis proveržis, kuris prieš dešimtmetį buvo tik brangių ir prabangių automobilių atributas, o dabar – visiems įperkamų automobilių įranga.


Benzinas keičia dyzelį


Prieš dešimtmetį perkant naują automobilį, pardavėjas galėjo būti beveik tikras, kad pirkėjas rinksis dyzelinį variklį. Tuo metu šiandien tendencijos pasikeitusios ir vis dažniau sėdama į benzinu varomą automobilį.


Tačiau tam įtaką daro nebūtinai pasikeitę pirkėjų įpročiai, o politiniai sprendimai.


„Manyčiau, kad asmeniniam naudojimui automobilius perkantys vairuotojai dabar dažniau renkasi benzininį variklį. Juk gali būti, kad nusipirkęs dyzelinu varomą automobilį po metų ar dvejų kažkur Europoje su juo jau nebegalėsi įvažiuoti, nes valdžią tai tiesiog uždraus.


Tačiau galima sakyti, kad tai privertė pirkėjus pagaliau suvokti, kad jiems nereikia dyzelinių automobilių. Juk seniai yra paskaičiuota, kad, jei daugiausia laiko važinėjama įveikiant trumpus atstumus mieste, dyzelinis automobilis neatsiperka“, – priežastis, kodėl pirkėjai vis dažniau renkasi benzinu varomus automobilius, įvardija J. Paplaitis.


Per dešimtmetį pasikeitė ir dar viena tendencija. Jei 2009-aisiais daugiausia automobilių turėjo mechanines pavarų dėžes, dabar vairuotojai renkasi automatines. 


„Dabar net ir į mažus automobilius montuojamos efektyvios ir greitai veikiančios dvigubos sankabos automatinės pavarų dėžės, kurios ne retai užtikrina ir geresnę degalų ekonomija, nei mechaninė pavarų dėžė“, – teigia J. Paplaitis.


Kainos pasikeitimai


„Jei žiūrėti tik iš šono, galima pastebėti, kad per dešimt metų automobiliai pabrango maždaug dešimtadaliu. Tačiau yra tokių naujos kartos modelių, kurie šiandien parduodami pigiau nei būdami nauji prieš dešimtmetį. 


Nors atrodo, kad dabartiniai modeliai yra gerokai modernesni ir pažangesni, automobilių pramonėje taip pat jaučiamos ir globalizacijos tendencijos.


Gamintojai vienijasi, dalinasi platformomis, agregatais bei technologijomis. Ir kuo toliau, tuo daugiau dalijamasi patirtimi“, – LRT.lt teigia M. Buzelis.


Jis atkreipia dėmesį į tai, kad galutiniai naujo automobilio kainai įtaką daro, kur automobilis buvo surinktas, nes procesas atliekamas vis mažiau turtingose valstybėse, o gamybos optimizavimas bei efektyvumo didinimas automobilių pramonės gigantams padeda stipriai sumažinti transporto priemonės gamybos kaštus.


Tačiau J. Paplaitis laikosi kitokios nuomonės. Jis mano, kad nauji automobiliai pabrango kur kas labiau, ypač jei lygintume kainas, kurios buvo prieš dešimtmetį ir dabar.


„Manyčiau, kad automobilių kainos per dešimtmetį padidėjo trečdaliu ir tai siečiau su technologijomis ir reikalavimais. Pavyzdžiui, yra tokių reikalavimų, be kurių naujas automobilis nebus sertifikuotas ir neišvažiuos į gatves.


Taip pat taršos reikalavimai ir panašiai. Visa tai reikalauja investicijų ir galiausiai už tai sumoka pirkėjas.


Pavyzdžiui, šiandien už 25 tūkst. eurų galima nupirkti gerai sukomplektuotą vidutinės klasės automobilį. Šią sumą pavertus litais gautume apie 90 tūkst., nors prieš dešimtmetį už tokios pačios klasės automobilį mokėjome 50–60 tūkst. litų. 


Kitas pavyzdys – šių metų Lietuvos metų automobilis „Peugeot 508“ kainuoja daugiau nei 40 tūkst. eurų. Litais tai maždaug 150 tūkst. ir už tokią sumą anksčiau buvo galima nupirkti prabangų 5 serijos BMW arba butą“, – lygina J. Paplaitis.


Šaltinis: Technologijos.lt