Vairuotojus skaičiai degalinių kainų lentelėse džiugina jau porą metų. Naftos kainai svyruojant ties 30-40 dolerių už barelį, degalinėse litras dyzelino jau seniai nesiekia euro, o litras benzino kainuoja mažiau nei 1,1 Eur. Tačiau naftos kaina pastaraisiais metais sumažėjo kone trigubai, o mažmeninės degalų kainos – vos keliomis dešimtimis procentų. Kodėl tokie skirtumai?
2014-ųjų pavasarį naftos barelis (statinė) kainavo daugiau nei 100 dolerių, o Lietuvos degalinėse litras dyzelino kainavo apie 1,3 euro. Kodėl naftos kainai krentant į rekordines žemumas, degalinėse kainos krinta gerokai lėčiau? Sąmokslo teorijų čia netrūksta, tačiau faktai yra labai elementarūs.
Visų pirma, vartotojų mokamai kainai už degalus nafta daro palyginti nedidelę įtaką. Ji taip pat nėra proporcinga galutinei degalų kainai. Vyriausiasis „Swedbank“ banko ekonomistas Nerijus Mačiulis yra apskaičiavęs, jog naftos kainai nukritus iki 1 dolerio už barelį, litras benzino vis tiek kainuotų 80 centų. Tuo tarpu kai naftos kaina siekia 30 dolerių už barelį, litras benzino Lietuvos degalinėje kainuoja apie 1 eurą.
Didžiąją dalį kainos už degalus vairuotojai sumoka valstybei mokesčių pavidalu. Degalai yra apmokestinti akcizu ir PVM. Jeigu PVM yra kintamas dydis ir priklauso nuo galutinės degalų kainos, tai akcizas, pats didžiausias mokestis, yra konstanta, siekianti 43 centus už litrą benzino. Kiti nekintami dydžiai – naftos perdirbėjo marža (jos perdirbimas ir atgabenimas iki Lietuvos) bei degalinės marža (degalų gabenimas Lietuvoje bei degalinių išlaikymas). Šie dydžiai, pasak N.Mačiulio, yra atitinkamai 13 ir 9 centai.
Toliau – kintami dydžiai. Jeigu nafta kainuoja 1 dolerį už barelį, jos įtaka galutinio vartotojo mokamai kainai yra 1 centas litre. Pridėkime prie visos sumos PVM (66 centai plius 21 proc.) ir gauname 80 centų. Tai yra minimali įmanoma litro benzino kaina, esant dabartinei Lietuvos mokesčių politikai.
Jeigu naftos barelis kainuoja 30 dolerių, jo įtaka galutinei degalų kainai yra 17 centų litre. Tuomet PVM išauga iki 17 centų, o bendra litro benzino kaina – iki 99 centų. Naftos kainai augant, jos įtaka galutinei degalų kainai didėja. Naftos kainai mažėjant – procesas atvirkščias.
Degalų kainai įtaką daro ir dolerio kursas. Jeigu doleris euro atžvilgiu stiprėja, degalai brangsta – nafta juk pardavinėjama doleriais. Tačiau jeigu doleris euro atžvilgiu silpsta, mažmeninė degalų kaina mažėja.
Nemažai sąmokslo teorijų prikurta ir apie faktus, jog naftos kainai padidėjant, degalinėse kainos pakyla itin greitai, tuo tarpu naftos kainai krentant, kainos degalinėse leistis neskuba. Tai yra ekonominis efektas, kurį sukelia patys vairuotojai.
Išgirdę, kad naftos kaina sumažėjo, vairuotojai neskuba pildyti automobilių bakų – laukia, kol degalų kaina sumažės. Analogiškai yra naftos kainai padidėjus – vairuotojai skubiai pildo automobilių bakus nelaukdami, kol degalinėse kainos pakils. Tai sukelia vadinamąjį raketos ir plunksnos efektą, kai esant didelei paklausai, degalinės gali laisviau didinti kainą, o esant mažai paklausai, mažinti kainos neturi tikslo.
Autogidas.lt
