Nebūtinai visos mašinos turi sulaukti tokios pabaigos, kaip tai nutiko šiam Golf automobiliui. Deja, ledas ir sniegas sekina mūsų automobilius. Tai pastebime kiekvieną rytą pradėjus spausti šaltukui. Mašina pradeda atkakliai spyriotis ir kiečiau važiuoti. Dar didesnis blogybių šaltinis yra gatvėse pabarstyta druska. Laiku nepašalinta, ji susikaupia plyšiuose ir sėkmingai ėda metalą, kai žiema jau būna seniai pamiršta. Kokie pavojai jūsų automobilio tyko šaltuoju metų laiku ir kaip jų išvengti, skaitykite tolesnius mūsų patarimus.
Pasirinkta netinkama alyva žiemą yra pavojinga
TIESA. Ypač žiemą reikėtų laikytis gamintojų instrukcijose pateiktų nurodymų. Klampi alyva apsunkina šalto variklio darbą. Jei yra galimybė rinktis įvairios kokybės alyvą, tuomet geriau apsistoti ties skystesne. Taigi 5W 40 geresnis pasirinkimas nei 15W 40. Svarbu: būtina griežtai laikytis alyvos keitimo intervalų. Jei alyvoje kaupiasi kondensatas arba degalai, tai gali pribaigti variklį.
Dyzelinas yra atsparesnis šalčiams nei benzinas
NETIESA. Vasarinis dyzelinas gali tapti klampiu esant ir nulinei temperatūrai. Dėl šios priežasties nuo lapkričio mėnesio pradedama prekiauti tik žieminiu dyzelinu. Esant labai žemai temperatūrai vasarinis dyzelinas tampa panašus į drebučius. To neatsitiks su benzinu, nes esant žemai temperatūrai jis netirštėja.
Plauti automobilį kai šąla – neprasminga
NETIESA. Žiemą galioja tokia taisyklė: kuo dažniau, tuo geriau. Barstoma druska ir susidaręs purvas yra didžiausi skardos nuodai ir turi būti nuplauti. Reguliariai plaunant automobilį pašalinamas pavojingas purvas ir apsaugomi kėbulo dažai bei technika. Svarbu: prieš įvažiuojant į plovyklą pašalinti ledą ir purvą vandens srove, kitaip ant kėbulo atsiras subraižymų. Reikia nepamiršti ir ratų arkų bei slenksčių.
Trumpi atstumai žiemą –nuodai varikliui
TIESA. Šaltuoju metų laiku pradėjus važiuoti, visos judančios automobilio detalės dėvisi labiausiai. Generatoriui sunkiai sekasi vėl visiškai įkrauti akumuliatorių. Kiekvieną kartą pradedant važiuoti jis netenka savo gyvybingumo, kol galiausiai visiškai neįstengia sukti starterio. Pirmoji pagalba: važiuojant trumpus atstumus išjungti nereikalingus energijos vartotojus, pavyzdžiui, sėdynių šildymą.
Radiatorius negali užšalti
NETIESA. Taip būtinai nutiks, jei į aušinimo sistemą bus supiltas netinkamas aušinimo skystis. Tokiu atveju pavojus kyla ne tik radiatoriui – gali užšalti ir variklis. Jokiu būdu negalima bandyti užvesti užšalusio variklio, reikia būtinai palaukti, kol jis vėl atitirps. Pasukus užvedimo raktelį galima pakenkti motorui. Aušinimo skystį rekomenduojama keisti kas 2–3 metus.
Šaltyje akumuliatorius išsikrauna greičiau
TIESA. Esant žemai temperatūrai labai sumažėja akumuliatoriaus gyvybingumas. Esant nulinei temperatūrai jis siekia tik 80 procentų, tačiau starteris reikalauja 150. Priežastis: klampi alyva ir šaltas karteris, kurie didina pasipriešinimą variklio viduje. Šiuo atveju padeda geras akumuliatorius. Patarimas: patikrinti laidus ir akumuliatoriaus kontaktus.
Ledas ant posparnių kenkia technikai
TIESA. Žiemą pavojingiausia temperatūra yra apie 0 C. Tuomet ant posparnių susikaupia nešvarus sniegas, kuris gali kietai užšalti. Jei ši ledo sankaupa įauga į važiuoklę arba įsispaudžia į skardą, tai gali būti rimtų gedimų priežastis. Todėl ratų arkas nuo ledo ir nešvaraus sniego sankaupų būtina reguliariai valyti.
Variklio šildymas jam kenkia
TIESA. Esant mažoms apsukoms, alyvos slėgis yra žemas. Be to, užvedant šaltą variklį įpurškiama daugiau degalų, kurie gali nuskalauti alyvos plėvelę. Tarp stūmoklio ir cilindrų nesusidaro pakankama alyvos plėvelė, žiedai nėra optimaliai sutepami. Todėl užvedus variklį reikia nedelsti pradėti judėti iš vietos vidutinėmis apsukomis.
Durelės ir tarpinės gali užšalti
TIESA. Drėgnomis ir šaltomis dienomis drėgmė gali patekti tarp durelių ir guminių tarpinių ir esant neigiamai temperatūrai užšalti. Kad dėl šalčio neliktumėte atviromis durelėmis, sandarinimo vietas sutepkite apsaugine priemone, prieš plaudami automobilį užklijuokite spyneles, o durų užrakto atitirpinimo priemonę turėkite su savimi, pvz., rankinėje, o ne laikykite padėtą automobilyje.
Barstoma druska blogina stabdžių darbą
TIESA. Druska ir vanduo, patekę tarp stabdžių diskų ir trinkelių, gali pailginti stabdymo kelią. Dėl šios priežasties daugelis šiuolaikinių automobilių turi sauso stabdymo funkciją: jei lietaus jutiklis atpažįsta drėgmę, apvalkalai lengvai prisispaudžia prie stabdžių diskų, taip nuo jų išstumdami vandenį žemyn.
Sniegas ant automobilio braižo apsauginį dažų sluoksnį
TIESA. Bent jau tada, kai jis grubiai nubraukiamas nuo automobilio. Sniege yra mažų purvo dalelių, kurios braižo apsauginį dažų sluoksnį. Patarimas: nuvalyti ne visą sniegą. Likutis nutirps važiuojant, kai automobilis įšils.
Barstoma druska kenkia skardai
TIESA. Druskos ir vandens mišinys yra itin kenksmingas. Pažeistos dažytos kėbulo vietos ir plika skarda nukenčia labiausiai. Tose vietose kyla didelė grėsmė atsirasti rūdims. Tokiu atveju veiksminga apsauga bus naujas apsauginio vaško sluoksnis.
Namų savininkai atsako už krentančius varveklius
TIESA. Tas pats pasakytina ir apie sniego griūtis nuo stogo. Todėl savininkas, norėdamas nesukelti pavojaus kitiems, privalo nuvalyti sniegą ir varveklius nuo savo namo stogo. Jei jis pavėluoja tai padaryti, toks jo elgesys gali būti įvardytas aplaidumu. Vis dėlto, jei gresianti pavojų buvo galima įžvelgti, nelaimės kaltininkais gali būti pripažinti ir sugadinimus patyrusieji. Tada patirtas nuostolis dalijamas per pusę.
